išpūsti

išpū̃sti, ìšpučia, ìšpūtė; SD421, Q54, R33 1. tr., intr. Ds išstumti, išvaryti, išnešti (apie vėją): Ir išpūtė mergelę iš juodojo laivelio JD97. Jei brolelių žiedelis pirktas, išpūsčiau į kraštelį Bs080. Aš pasamdyčiau šiaurų vėjužį, kad išpūstų žiedužėlį iš jūrelių dugnužio JV772. Nenešk lizdelio viršuj medelio, pakils vėtrelė, išpū̃s lizdelį Š. Tu ąžuole, tu žaliasai, nestovėkie, nesiūbuokie prie kelelio, prie kelelio, ba atpučia šiaurus vėjas, išpū̃s tave iš šaknelių, tankias šakas laužydamas (d.) Rtn. | prk.: Pinigus, nematai, kaip vėjas išpučia Antš. 2. tr. atšaldyti, išvėdinti (apie vėją): Gryčia blogai susamanota, tai vėjas labai ìšpučia Užp. Vėjas per langą ìšpūtė kambarį Lp. Juškų neuždarėm in nakties, ìšpūtė gryčią vėjas Ut. ║ pučiant išdžiovinti: Išnešk marškas in vėjo – tuoj išpū̃s Ktk. Vėjis išpū̃s drapanas, ant tvoros pakabintas J. Ìšpūtė šieną ką bematant Ktk. Vėjas žemę išpūtė, ir drėgnumo maža beliko Grž. ║ nuraudoninti, išgairinti: Vėjo išpūsti, lietaus išlyti, tai raudoni veidužėliai JD691. 3. intr. kurį laiką pūsti: Visą parą toks baisiausis vė[ja]s ìšpūtė Krš. 4. tr. SD410 išleisti (iš savęs) oro srovę: Sustojo uždusęs, išpūtė orą ir tuoj sugriebė mane už abiejų pečių J.Balt. Endrė tyli, tik išdidžiai išpučia papiroso dūmą J.Paukš. | Galūnėje (absoliutinėje ir neabsoliutinėje) a yra daugiau išpūstas KlbII15. ║ tr. pučiant pašalinti: Vieną kartą sūnus ir tėvas susitarę, sako, norėję išpūsti iš marių vandenį, ant dugno kurių jie minę berasią daug žuvų ir lygių pievų BsMtI137. Ìšpūtė visus šapus su ta arpute Gs. | prk.: Vemu, ka išpūsčio arielką Všv. ^ Iš pelų dulkės neišpūsi LTR(Krp). ║ pučiant sugadinti: Gali išpū̃st ir plaučius bepūsdami į tais dūdas Gs. | refl. tr.: Plaučius ìšpūtės begrajydamas Šts. ║ pučiant užgesinti: Žiburį išpūtus, jos atsikelia BsV56. Žvakę išpū̃sti K. ║ pučiant įdegti: Pūsk skudutį pamažėle, gal išpūsi kibirkštėlę rš. ║ pučiant sukurti: Nykštukas tą uogą pūtė ir ìšpūtė mergaitę Vrn. Pūtė pūtė ir ìšpūtė nykštuką LKT378(Eiš). ║ oro srove atvėsinti: Eik išpūsk arbatą Lp. Nekarštos [kruopos], ìšpūčiau Srj. ║ iššlakstyti, išpurkšti: Ìšpūčiau trobą, ka musėlės išsproginėtų Krš. 5. tr. SD322 pučiant pagriežti: Turėjo pasidirbęs didelę dūdą ir garsiai ją išpūsdavo rš. | prk.: Storos dūdos ko neplyšo išpūsdamos maršo garsus rš. ║ sugebėti pučiant griežti: Piemeniokas da neìšpučia trimito Š. 6. tr. pripildyti oro, ištempti: Pats atsisėdau prie vairo, vėjas išpūtė burę, ir eldija nuplaukė J.Jabl. Laivas plaukia išpūstomis burėmis BŽ291. Ant nugaros plezda vėjo išpūsti į kuprą mėlyni marškiniai rš. Pūslę išpūsti I. Išpūsk žandus ir pakelsi maišą rugių Šts. Išpūsk burną, duosiu degtukų Krč. Kis kis kisielius, parjo[ja] Motiejus per tyrus laukus, išpū̃tęs raukus (juok.) Vdk. 7. tr. R77 padaryti iškilų, išgaubtą, storą, išplėsti: Jį išpūtė negeras valgis, oras supuvęs V.Kudir. Kopūstai pilvą ìšpučia KII18. Geros mielės labai pyragą ìšpučia Jnšk. Išpūstaĩs plaučiais bebuvo ir mirė Šts. Išpūsti skruostai LL200. Jis ėjo drąsiu, plačiu žingsniu, išpūtęs krūtinę A.Vencl. Arkliukas tempia, kuprą išpū̃tęs Gs. Jį labai bjaurino nosis išpūstomis šnirplėmis rš. Jeigu nebūtų lempos stiklas ìšpūstas, degtų raudona šviesa Grk. Išpūstaĩs sijonais ejo tik madininkės, švitrės Ggr. | Palios kap ìšpūstos vandenio LKT206(Ig). | refl.: Galo darbo nelūkėjęs, išsipūtęs sukas ratu [balandis], burkuoja, girias – moku, moku LMD(Sln). Karvė išsìpūtė i dvesia Dglš. Išsìpūtė kai pūslė Švnč. Pirmai pilvas buvo prikepęs prie nugaros, o dabar išsipū̃tęs Sb. Anas vienas sėdi išsipū̃tęs kaip kurkinas, o čia žmonės stovi Mlt. Pavalgęs kad susmygau juosta, tai nat minkštimai išsipūtė Prng. Teisybė, tas karves pamačius, ir mane šiurpas pakratė: galvos išsipūtusios kaip bačkos, ragų vietos raudonuoja, net baisu pamislyt BsPIII79. Burna išsìpūtė, nosis išsìpūtė, i negalėjau važiuoti į veselę Vdžg. Pagniaužykit kumštį, kad venos išsipūstų rš. Vienas kiaušinis, o kai išsìpūtė tie blynai Jrb. Dideliai esanti širdis ano išsipū̃tusi Pln. Plaučiai mun išsìputa, nei par trobą nepareinu Krš. Išsipū̃tęs kešenius Imb. | prk.: Anksčiau buvo labai išsipūtę, o dabar supliuško Antš. ^ Pripasakos, ka net ausys išsipū̃s Klvr. Mano galva išsìpūtė nuo tavo šnekų Prn. O kad išsipūstái kap siūlas! Dg. ║ pašiaušti: Ar tas diedas ne padūkęs, laiko barzdą vis išpūtęs JD1272. Su šilkine skarele užsirišus, plaukai išpūsti – kur balai gražumas! Jnšk. Kad eina ožkos, uodegas išpū̃tusios Mžk. Arkliai šeši, visi kaip nulipdyti, kaklus išrietę, uodegas išpūtę BsMtII31. Kažin kas čia toks nuėjo, išpū̃tęs ūsus Šn. | refl.: Vilnos – jos išsipū̃tusios Erž. Kad skuto katinas par kiemą, net uodega išsìpūtė Dr. 8. tr. prk. suteikti per didelę reikšmę, perdėti: Toji žinia yra paties „Ryto“ išpūsta apšmeižti nepatinkančiam jam asmeniui J.Jabl. Ìšpūstos kalbos BŽ95. Išpūstas stilius rš. | refl.: Po valandos žinia apie ruošiamą streiką taip išsipūtė, jog imta kalbėti apie plėšimus, dvaro deginimą ir dragūnus rš. ║ nepagrįstai padidinti, išplėsti: Jis manė, kad planas išpūstas J.Dov. Nenormalu, kai tas aparatas išpučia savo etatus rš. Klaidos būdavo išpučiamos iki politinių nusikaltimų rš. | refl.: Amerikos karinis biudžetas išsipūtė šiais metais (sov.) sp. 9. refl. N, Vkš, Krd didžiuotis, keltis: Ans yr[a] dideliai išsipū̃tęs Krtn. Šiandiej mačiau tąnai, išsipū̃tęs tiekime (tiekimo skyriuje), žibūs čebatai Slm. Išsipūtė kaip varlė prieš jautį LTR(Brž). Išsipūtęs kaip kalakutas LTR(Šll). Išsipūtus kai erkė Sln. Išsìpūtė kai pūgžlys Trgn. 10. refl. Jrb, Ldvn šnek. išsimiegoti: Nedėlioj tai nor išsìputi perdien Sn. 11. intr. Ll, Krš, Up, Lnkv šnek. išeiti, išvykti: Dirbs dirbs ir ìšpučia kur Mlt. Būtų galėjęs išpū̃sti par rubežių Vvr. Gi daba visi ìšpūtė – nė vieno nė[ra] Jnš.

◊ akìs išpū̃sti labai nustebti: Pamatė mane – tik akis išpūtė: jaučias, kad kalta Škn. Ko tep išpūtei akis, bene manęs nematei! Lš.

akìs išpū̃tus

1. Snt įdėmiai (žiūrėti): Klausyk, ausis pastatęs, ir žiūrėk, akis išpūtęs Gž.

2. smarkiai: Pri tėvo dirbk, akìs išpū̃tęs Dr.

akìs išsipū̃sti būti išdidžiam: Eita, akìs išpū̃tusis, paneberinga Dr.

ausìs išpū̃sti įtempti dėmesį, suklusti: Jam visai nereiktų žinoti, o vis jis, išpūtęs ausis, klausosi Gs. Šnibždas daktarikės: noriu sugaut žodį, klausaus, ausìs išpū̃tęs Jd.

išpūstà galvà prasta atmintis: Senųjų galva išpūsta, pasakų nebmokam, – nusiguodė senis Šts.

káilį išpū̃sti išperti: Gerai, kad brolių nebuvo, būtų kailį išpūtę Lnkv.

nósis išpū̃sti būti išdidžiam: Pasikėlė [asilas] ing puikybę: ausis aukštyn pastatė, nosis išpūtė ir, akis išvertęs, ėjo Tat.

šãtrą išpū̃sti išbėgti: Jau ìšpūtė šãtrą i nėra; i draudėm, i ką nedarėm! Grš.

ūsùs išpū̃sti parodyti nepasitenkinimą: Kai sūnus užsiminė apie alų, tėvas tik ìšpūtė ūsùs Ps.

\ pūsti; antpūsti; apipūsti; atpūsti; dapūsti dapučia dapūtė; įpūsti; išpūsti; nupūsti nupučia nupūtė; papūsti; parpūsti; perpūsti; prapūsti; pripūsti; razpūsti; supūsti; užpūsti